Ieva 17 m.

Esu Ieva (17 m.) ir čia mano istorija: Anksti mirus mamai likau močiutės ir dėdės globoje, tačiau gyvendama ten jausdavau emocinį ir kartais net fizinį smurtą, negalėdavau išeiti iš namų, nebent tik į mokyklą. Galiausiai į namus atvyko policija ir išsivežė mane į krizių centrą. Pabuvusi ten mėnesį patekau į SOS vaikų kaimą iki šiol čia ir gyvenu. Save apibūdinčiau kaip ramų žmogų, kuris nedvejodamas gali padėti kitiems ir taip pat mokanti išklausyti. Piešimas man labai daug reiškia, tai yra atsipalaidavimas, galimybių tobulinimas, mėgstamiausias pomėgis ir taip pat neatsiejama mano dalis. Manau, kad tik piešdama galiu išreikšti savo emocijas. Vos pradėjus piešti supratau, kad noriu tame tobulėti. Stegiuosi ir mokausi piešti žmonių portretus, ir kai ši svajonė, mano pastangomis išsipildys, tuomet žinosiu savo gebėjimų ribas.